2024-06-25
O jei mūsų gatvėse būtų jauku kaip namuose?
Daugiau kaip pusę miesto erdvių užima automobiliams skirta infrastruktūra – miestai virto pragmatiškais susisiekimo koridoriais.
Bet atlikti tyrimai rodo, kad dalijimasis transporto priemonėmis poreikį keliauti automobiliu gali sumažinti iki 19 proc. Miestiečiams rečiau naudojantis automobiliu, atsilaisvinusias erdves būtų galima išnaudoti kitoms reikmėms – miestai taptų patrauklesni, jų gatvės taptų dar viena mūsų namų svetaine.
Kaip tai atrodytų?
Paprašėme švedų dizaino studijos „Interesting Times Gang“ dizainerių paimprovizuoti ir iš tuščiai vietą užimančių nereikalingų daiktų sukurti ką nors naudingo.
Rezultatą pavadinome „Living Vroom“ – tai pirmoji pasaulyje iš perdirbtų automobilio dalių pagaminta lauko baldų kolekcija. Tiek elegantiškas fotelis, tiek patogi sofa ir saulės energiją naudojantis šviestuvas sukurti galvojant apie žmogų – kad jis gatvėje jaustųsi kaip namie (o gal Avataro miške?).
Susitikome su dizaineriais Sean’u ir Alex’u pasikalbėti apie baldus ir miestų ateitį.
Sean’as (inovacijų skyriaus vadovas): Kai „Bolt“ su mumis pasidalijo savo patogesnių viešųjų erdvių ir miestų, kuriuose žmonės jaustųsi kaip namie, vizija, mums ji pasirodė labai artima. Norime būti tokių projektų dalimi. Akivaizdu, mums patinka medžiagas naudoti ne pagal tiesioginę jų paskirtį, bet šiame projekte turėjome panaudoti automobilių pramonės atliekas – to dar nesame niekada darę.
Sean’as: Ruošdamiesi šiam projektui nuvykome į vieną iš Norvegijos automobilių laužynų. Radome labai kokybiškų medžiagų, kurios naudojamos automobilių sėdynėms ir salonui. Tačiau greitai supratome, kad visos medžiagos skirtingos ir mums jų neužteks vientisai kolekcijai sukurti.
Tada Alex’as aptiko šias išsiskleidusias oro pagalves. Iš laimės negalėjo nustygti vietoje. Paprašė peiliuko ir nubėgęs prie automobilio išpjovė iš jo oro pagalves. Švelnus pastelinių spalvų nailonas tikrai gražiai atrodė.
Alex’as (dizaino skyriaus vadovas): Taip, automobilio sėdynės, kurias iš pradžių svarstėme naudoti, buvo per daug amerikietiškos, labai jau retro futuristiško stiliaus. Dar galvojome išsiimti metalines automobilių dalis, bet tada kolekcija atrodytų kaip iš Pašėlusio Makso pasaulio. Supratome, kad pradėti reikia nuo kažko neutralesnio, kad paskui pasirinktą daiktą galėtume transformuoti į savo viziją.
Sean’as: Paėmėme apvalią oro pagalvę ir norėjome paeksperimentuoti su skirtingomis formomis. Žiūrėjome, kaip apskritimas galėtų transformuotis į gėlių žiedlapius ir, kaip dažniausiai atsitinka, visai netyčia gavosi smagus rezultatas.
Man norisi plėsti ribas, sukurti ką nors žaismingo ir unikalaus. Nežinomybė mane įkvepia. Kai žiūriu į daiktą ir nesu tikras, ką matau, žinau, kad rezultatas bus puikus.
Sean’as: Kai atvykome į automobilių laužyną, nustebome pamatę, kad dauguma automobilių buvo vos poros metų senumo. Griuvo mano stereotipinis įsivaizdavimas, kaip atrodo atitarnavę ir naudoti nebetinkami automobiliai. Tai šokiruojantis atradimas, nes buvo laikai, kai automobilius gamino taip, kad juos galėtų lengvai susiremontuoti patys savininkai.
Dabar, kai plačiai naudojamos sudėtingos kompiuterizuotos sistemos, sutaisyti automobilį tampa vis sunkiau ir brangiau. Todėl dauguma žmonių sugedusį automobilį ne taiso, bet pakeičia nauju. Galbūt vertėtų politiniu ir valstybių vyriausybių lygmeniu nustatyti taisykles, užtikrinančias, kad gaminant produktus būtų galvojama ir apie jų taisomumą.
Sean’as: Anksčiau žmonėms svarbiausia būdavo graži aplinka – net ir lauke. Bet pastaraisiais dešimtmečiais tapome daug pragmatiškesni, viskas daroma, kad būtų kuo pigiau. Dizainas prarado savo svarbą, tapo antraeiliu dalyku, o ne naujo produkto pagrindu. Kalbant apie architektūrą, mažai tikėtina, kad sukursime ką nors panašaus į Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, Barselonos Šventosios Šeimos baziliką ar Eifelio bokštą, nes funkcionalumas ir kaštai tapo svarbiau už estetiką.
Alex’as: Atrodo, kad mūsų nebeskatina daugiau laiko praleisti lauke. Kelionės iš taško A į tašką B yra grynai funkcinės, miestams nerūpi, kad keliauti būtų ir malonu. Nors kai kurios vietos, pavyzdžiui, kavinės, siekdamos pritraukti klientų dar stengiasi sukurti malonią aplinką, viešosios erdvės dažniausiai nėra patrauklios.
Būtent dėl to man taip patinka ši lauko baldų kolekcija „Living Vroom“. Mūsų nuomone, viešosios erdvės turi būti jaukios ir žaismingos, skatinančios bendravimą ir spontaniškus pokalbius su nepažįstamaisias.
Dauguma miestų pritaikyti ne žmonėms, bet automobiliams – kad kuo patogiau ir kuo greičiau jais nuvyktume iš taško A į tašką B. Na o mūsų gatvės svetainė „Living Room“ primena, kad nėra kur skubėti, ir kviečia trumpam prisėsti ar net pasišnekučiuoti su nepažįstamuoju.
