2023-02-01
Balandžio mėnesį paskelbėme, kad kartu su „Seedballs Kenya“ Kenijos iškirstuose miškuose pasodinsime 11 milijonų medelių sėklų. Dar kelis milijonus pridėjome dėka tų, kurie Žemės dienos savaitgalio metu keliavo su „Bolt“ – taip, jūs taip pat prisidėjote prie šio tikslo.
Praėjus 6 mėnesiams, po trijų skrydžių oro balionu ir tūkstančių rankų darbo pasodinome daugiau nei 11 milijonų „Seedbolt“* sėklų.
Norėdami sužinoti apie svarbiausius pastarųjų mėnesių įvykius ir išsiaiškinti, kaip gimė „Seedballs“, pakalbinome Teddy Kinyanjui, vieną iš „Seedballs Kenya“ įkūrėjų, kuris visą savo gyvenimą paskyrė Kenijos miškų atsodinimui ir jaunosios kartos švietimui apie medžių svarbą.
* „Seedball“ sėklos – tai perdirbta medžio anglimi padengtos medžių sėklos. „Seedbolt“ sėklos – tai tos pačios „Seedball“ sėklos, pasodintos, kad neutralizuotų visų 2022 m. „Bolt“ kelionių ir pristatymų metu išmestų teršalų kiekį.
Labas, Teddy! Malonu vėl matyti tavo besišypsantį veidą. Pradėkime nuo pradžių – šie sėklų rutuliukai gamtoje neauga, todėl toks medelių sodinimas skiriasi nuo įprasto metodo. Kaip sugalvojote šią idėją?
Sėklų rutuliukai yra paprastas, bet genialus išradimas, atsiradęs visiškai atsitiktinai. Vieną dieną privačiame ūkyje sodinau medelius tradiciniu būdu – iškasiau duobutes ir į jas įdėjau mažus sodinukus.
Bežiūrėdamas į čia natūraliai augančius medžius, pagalvojau apie prieš kelis šimtmečius čia gyvenusius žmones. Juk jie tikrai nekasė duobių, kad pasodintų medžius. Tuomet susimąsčiau, kaip būtų galima imituoti gamtą. Sprendimas atrodė paprastas, todėl nusipirkau sėklų ir tiesiog jas išbarsčiau.
Žinoma, nesėkmių išvengti nepavyko – ilgą laiką nebuvo lietaus ir daugelį sėklų suėdė paukščiai, voverės, pelės ir kiti gyvūnėliai.
Tuomet kreipiausi į Elsen – išradėją, kurį pažįstų nuo 15 metų. Jo kūrybiškumas buvo būtent tai, ko mums reikėjo. Jis sugalvojo, kad sėklas reikia padengti perdirbto medžio anglies dulkėmis, kurios apsaugotų jas nuo gyvūnų, o pradėjus lyti, ištirptų.
Pradėjome juos gaminti rankomis, bet greitai supratome, kad tokiu tempu per dieną galime pagaminti tik pusę kilogramo sėklų. Taigi, sukūrėme mašiną, kuri leido sėklas gaminti dideliais kiekiais. Taip ir pradėjome miškų atsodinimo verslą.
Vėliau žemvaldžių pageidavimu sukūrėme žolės sėklų rutuliukus. Žolė ir sausringos vietovės sudaro 60 % Kenijos teritorijos. Paaiškėjo, kad daugelyje vietovių žolės auginimas yra dar didesnis iššūkis.
Kokios akimirkos per tuos 6 mėnesius, kai sodinote 11 milijonų „Seedbolts“, įsiminė labiausiai?
Stebėti, kaip yra įgyvendinama tavo idėja, tikrai nuostabu. Tačiau matyti jaunus žmones, kurie palaiko miškų atsodinimo idėją, dalyvauja šiame procese ir tiki, kad ji gali pakeisti gyvenimus – tai buvo geriausia šios kelionės dalis. Vieną dieną atėjo apie 60 mokinių, kurie džiaugėsi galėdami pasivaikščioti saulėje, barstyti „Seedbolt“ sėklas ir taip prisidėti prie gamtos išsaugojimo.
Tai dar kartą įrodo, kad populiari nuomonė, jog jaunimui rūpi tik socialiniai tinklai ar vaizdo žaidimai, yra klaidinga. Akivaizdu, kad jaunoji karta trokšta keisti aplinką ir padėti atstatyti padarytą žalą.
Taip pat noriu paminėti, kad dėl Žemės dienos savaitgalio metu gautų „Bolt“ kelionių užsakymų turėjome galimybę pasodinti papildomų „Seedbolts“ sėklų.
Tačiau mane džiugina ne tik skaičiai, bet ir istorijos. Su manimi susisiekė daugybė malonių žmonių, dažnai paminėdami, kad matė mane „Bolt“ vaizdo įraše.
Ar galite įsivaizduoti? Žmonės interneto platybėse pamatė šį vaizdo įrašą, būtent jį įsiminė iš tūkstančių kitų, susirado mano kontaktus ir susisiekė su manimi vien tam, kad sužinotų, kaip gali padėti. Tai, mano manymu, yra be galo stipru.
Pakalbėkime apie logistiką. 11 milijonų „Seedbolts“ sėklų yra tikrai DAUG. Kaip jums pavyko visa tai suvaldyti?
Šiame projekte aiškiai pamatėme vienybės svarbą, nes tik padedant tūkstančiams žmonių iš visos šalies pavyko išdalinti daugiau nei 11 milijonų „Seedbolts“ sėklų. Prie projekto prisidėjo dešimtys nevyriausybinių organizacijų ir pavienių entuziastų.
Pavyzdžiui, Allan šešis mėnesius beveik kasdien gabeno po 50 kg sėklų motociklu. Nors vienas toks motociklo krovinys neatrodo daug, Allan kartu su daugeliu kitų žmonių nuosekliai dirbo visą šį laiką ir padarė reikšmingą poveikį.
Projektą noriai rėmė ir laukinės gamtos apsaugos specialistai, nes jiems labai svarbu užtikrinti, kad išliktų ekosistemos, ypač dėl klimato kaitos, kuri sukelia sausras ir potvynius.
Girdėjome, kad dalis „Seedbolts“ sėklų buvo pasodintos oro balionais. Tai gana neįprasta. Papasakok apie tai daugiau.
Mąstyti „kitu kampu“ visada naudinga, o ypač ieškant veiksmingesnių sėklų sodinimo būdų. Oro balionai skraidina turistus virš Maros upės, todėl ten dirbantys gidai pažįsta vietos florą ir puikiai žino, kurių medžių mažėja. Na, kas dar geriau žinotų, kur reikia išbarstyti sėklas?
Akivaizdu, kad norint suprasti medžių sodinimo ir pievų atnaujinimo svarbą, reikia tam tikrų žinių. Ar manai, kad laikui bėgant žmonės pradėjo geriau tai suprasti?
Žinoma! Smagu tai, kad į gamtos išsaugojimą įsitraukia ir tuo domisi daugiausiai mieste gyvenantys jauni žmonės.
Manau, kad tai susiję su pasauliu, kuriame gyvename po COVID-19 pandemijos. Kadangi ilgą laiką turėjome būti namuose, po pandemijos daugelis jaunų žmonių pradėjo daugiau vaikščioti ir mėgautis gamta. Taip jie ne tik pradėjo atskirti skirtingų rūšių medžius, bet ir suprasti, kokį svarbų ryšį jie turi su mūsų kasdieniu gyvenimu. Tai pirmas žingsnis gamtosaugos link – juk negali išsaugoti to, ko nepažįsti.
Pakalbėkime apie lietų. Kenijoje jau kurį laiką visi labai laukia lietaus. Ar jo užteko, kad „Seedbolt“ sėklos pridygtų ir pradėtų augti?
Dalį sėklų pasėjome Kenijos vakaruose, kuriose lietaus buvo, bet, deja, mažiau nei įprastai. Kai kuriose šalies dalyse vis dar vyrauja sausros, o tam tikros vietovės lietaus nematė jau 2,5 metų!
Tačiau gera žinia yra ta, kad „Seedbolt“ sėklos be lietaus gali išbūti 5–10 metų. Taigi, kai tik pradės lyti, rutuliukai ištirps ir juose esančios sėklos pradės dygti.
Ir tai dar ne viskas. Turime nuostabių žmonių, kurie patys ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo laistyti sėklas. Tikimės, kad su jų pagalba ir numatomu lietumi, netrukus išvysime dar daugiau prasikalančių medelių.
Ką patartumėte įmonėms ir žmonėms, kurie nori gyventi tvariau ir daryti mažesnį neigiamą poveikį mūsų planetai?
Rekomenduoju paskaityti dvi knygas: E. F. Schumacher „Small is Beautiful“ ir Masanobu Fukuoka „One Straw Revolution“. Jose pateikiama daug puikių koncepcijų, kuriomis šiandien vadovautis tikrai verta. Kai kurie ten paminėti dalykai atrodo maži ir paprasti, tačiau jų poveikis – didžiulis. Ar tikrai 50 minučių trukmės susitikimui reikia 50 vienkartinių plastikinių vandens buteliukų? Abejoju, ar per valandą tiek žmonių ištrokš. Tokie maži žingsneliai skatina pagalvoti, ką dar galime padaryti.
Žinoma, visuomet yra ir kita medalio pusė. Kaip vienas žmogus gali priversti dideles įmones elgtis atsakingiau? Kaip priversti jas nustoti teršti aplinką? Didelės korporacijos dažnai išsisuka nuo atsakomybės teikdamos, kad tai mūsų, vartotojų, kaltė. Juk jei mes nepirktume iš vario pagamintų daiktų, jiems nereikėtų turėti didžiulės vario kasyklos. Tokia logika yra klaidinga, jei atsižvelgsime į faktą, kad šios bendrovės kasmet gauna milijardus dolerių subsidijuojamo pelno. Juk viskas priklauso nuo sąmoningumo ir noro tinkamai išleisti šiuos pinigus.
Norėčiau turėti geresnį atsakymą į pasaulio problemas nei tiesiog „mažiau pirkime“, bet tikiu, kad tokio pokyčio pakaktų, jog gamta galėtų šiek tiek atsigauti. Man tai atrodo gana paprasta, bet gal tik todėl, kad aš apskritai nemėgstu apsipirkinėti. (juokiasi)
Na, pabaigai pakalbėkite apie gražius dalykus. Apie ką tu svajoji, Teddy?
Tiesą sakant, aš jau gyvenu savo svajonių gyvenimą. Tikrai! Kartais užplūsta mintys „O kas būtų, jei turėčiau tą ar aną?“, bet tada prisimenu, kad gyvenime svarbiausia džiaugtis tuo, ką turi. Galbūt kažkam tai neatrodo kaip svajonių gyvenimas, bet tokia ta tiesa.
Visa tai – fantastiška kelionė. Sutikti visus tuos nuostabius žmones ir matyti, kaip auga pagarba gamtai, yra geriausia, ko galėjau tikėtis iš savo gyvenimo.
Gerai, PASKUTINIS klausimas. Jei kas nors, perskaitęs mūsų pokalbį, užsinorės savo šalyje pasodinti „Seedballs“ sėklų, ką jis turėtų daryti?
Jei norite savo šalyje pasodinti „Seedballs“ sėklų rutuliukus, geriausia, ką pradžioje galite padaryti, tai skirti laiko pasivaikščiojimams – taip susipažinsite su vietine gamta ir čia augančiais augalais, paukščiais bei gyvūnais. Atkreipkite dėmesį, kokių augalų jūsų vietovėje yra daug, o kurių vis mažėja ir išsiaiškinkite, kodėl taip yra. Kai įgysite šių žinių, parašykite man el. laišką ir aš mielai patarsiu, ką daryti toliau.
Ačiū už skirtą laiką, Teddy. Pokalbis su tavimi visada suteikia džiaugsmo ir optimizmo.
Iki pasimatymo!
