2023-07-13
Galbūt niekada apie tai nesusimąstėte, bet miestas, kuriame gyvenate, yra pastatytas galvojant apie automobilius. Keliai ir automobilių stovėjimo aikštelės užima net iki 80 % miesto erdvės. Įsivaizduokite, jei dalis tų erdvių taptų žaliais parkais ir pėsčiųjų takais.
Visame pasaulyje miestai pradėjo kovoti su asmeninių automobilių pertekliumi.
Norėdami užfiksuoti vykstančius pokyčius, pakvietėme apdovanojimais įvertintą fotografą Tõnu Tunnel keliauti po Europą ir įamžinti besikeičiančias miestų erdves. Po kelionės surengėme jo darbų parodą – pirmąją tokią parodą, iliustruojančią miestų transformacijas.
Dabar išgirskime, ką sako pats Tõnu Tunnel – fotografas, kurį žavi nuolat besikeičiantys miestai.
– Papasakokite šiek tiek apie save.
– Kaip laisvai samdomas architektūros fotografas, žaviuosi architektūrinių erdvių įamžinimu.
Jau pusę savo gyvenimo stebiu miestus, jų architektūrą ir urbanistinius procesus. Prieš pradėdamas gilintis į fotografiją Estijos dailės akademijoje, trumpai studijavau statybos inžineriją Talino technikos universitete. Nors ši sritis man pasirodė per „sausa“, pirmą kartą supratau, kad mane domina architektūrinė aplinka.
Gyvendamas Taline galėjau susipažinti su turtinga skirtingų epochų istorija – nuo viduramžius menančio senamiesčio iki sovietinių pramoninių erdvių, mėgėjiško 10-ojo dešimtmečio „laukinio kapitalizmo“ dizaino ir įmantrių mažų loftų su išmaniuoju telefonu valdomomis durimis.
Stebint šias erdves ir neišvengiamą jų gentrifikaciją, aistra virto profesija. Nors daugiausia vykdau architektų užsakymus, kartais vis dar fotografuoju senus pastatus, kuriuos planuojama nugriauti ar radikaliai renovuoti. Jaučiu ypatingą socialinę atsakomybę tai daryti.
– Papasakokite daugiau apie šį projektą. Kaip sekėsi jį vykdyti? Su kokiais iššūkiais susidūrėte? Kokie buvo jūsų mėgstamiausi miestai?
– Šis projektas buvo įdomus eksperimentas, padedantis suprasti, kaip skirtingi miestai atrodo, kuo jie gyvena ir „kvėpuoja“.
Vienuose miestuose orientuotis ir judėti buvo lengva, o kituose – sunkiau.
Keista, bet kasdienis keliavimas vis į naują miestą greitai nustojo kelti jaudulį, miesto erdves priėmiau kaip normalų dalyką. Dalyvaudamas projekte turėjau išmokti pritaikyti savo fotografavimo techniką ir metodus. Išmokau būti greitesnis ir diskretiškesnis.
Aš net atsisakiau trikojo, kad būčiau panašesnis į turistą. Tai padėjo neatkreipti kitų žmonių dėmesio bandant padaryti tobulą judrios aikštės ar pėsčiųjų gatvės kadrą.
Kelionė po miestus padovanojo nepamirštamų akimirkų – nuo Barselonos taksi vairuotojo, lekiančio per naktinį miestą, iki garbaus amžiaus džentelmenų, žaidžiančių petankę bei gyvų pokalbių mieste.
Tačiau maloniausia kelionės dalis buvo stebėti, kaip gatvės, kuriomis anksčiau zujo automobiliai, virsta judriomis pėsčiųjų zonomis.
Tikrai mėgavausi galimybe pažinti Paryžių elektriniu dviračiu. Kopenhaga irgi greitai pavergė mano širdį bei tapo vienu iš mano mėgstamiausių miestų dėl itin aukštos eismo kultūros. Amsterdame eismas – šiek tiek agresyvesnis, pritrūko harmonijos jausmo, kuriuo mėgavausi Kopenhagoje.
– Kurie miestai pasikeitė labiausiai? Kuriems dar reikia pasitempti? Kaip sukurti labiau į žmones orientuotus miestus?
Nors sunku įvardyti tikslias vietas, mane sužavėjo Paryžiaus ir Amsterdamo transformacijos. O tokiems miestams kaip Turinas, Madridas, Talinas ir Stokholmas, mano nuomone, reikia tolesnių pokyčių.
Man, kaip patyrusiam dviratininkui, beveik visur buvo patogu išsinuomoti paspirtukus ir elektrinius dviračius. Visgi suprantu, kad ne visi važinėdami užsienio mieste jaučiasi taip drąsiai kaip aš.
Norint sukurti miestą, kuris rūpinasi savo gyventojų poreikiais ir gali keistis, turime plėsti žaliąsias zonas, skatinti skirtingų transporto rūšių lygybę ir planuodami miestų infrastruktūrą orientuotis į žmones.
Ateities miestai turi būti patrauklūs skirtingų poreikių gyventojams, lengvai pasiekiami, tvarūs ir skirti žmonėms, o ne automobiliams. Tačiau jų pertvarkymas nėra vien tik miestų planuotojų užduotis. Reikia imtis kolektyvinių veiksmų. Mes, kaip miestiečiai, galime svariai prisidėti prie jų formavimo. Juk miestai, kuriuos norime matyti rytoj, prasideda nuo veiksmų, kurių imamės šiandien.
Pokyčiai gali įvykti greičiau ir mes galime juos skatinti pradėdami mažiau vairuoti, daugiau vaikščioti ir važiuoti dviračiais, viešuoju transportu, paspirtukais bei elektriniais dviračiais, taip pat naudotis automobilių dalijimosi ir pavėžėjimo paslaugomis.
Apsilankykite internetinėje galerijoje ir sužinokite daugiau apie tai, kaip galime kurti miestus, skirtus žmonėms, o ne automobiliams.
